Įspūdžiai po Europos gaivinimo tarybos kongreso Barselonoje

Lapkričio 2-4 dienomis savo žinias gilinome didžiausiame pasaulyje Europos gaivinimo tarybos organizuojamame pirmosios pagalbos teikimo kongrese, kuris vyko Barselonoje. Šiame kongrese savo žiniomis dalinosi profesionaliausi pirmosios pagalbos pagalbos specialistai iš viso pasaulio, taip pat buvo pristatoma pati naujausia technika skirta gaivinimui ir mokymuisi gaivinti. Grįžome pilni įkvėpimo ir džiaugiamės, kad priklausome pusę milijono narių turinčiai Europos gaivinimo tarybai ir galime semtis žinių iš geriausių šios srities entuziastų.

Nuolat sekame, analizuojame, pritaikome savo kursams Europos gaivinimo tarybos rekomendacijas, kurios daugiau skirtos Europos regionui, bet taip pat jas lyginam su Amerikos širdies asociacijos rekomendacijomis, bei su ILCOR rekomendacijomis, tad visada įdomu, o kas gi naujo? Kongreso metu išklausėme apie 20 teorinių pranešimų, perskaitėme virš šimto stendinių pranešimų, kuriuose buvo pateikti naujausi moksliniai tyrimai susiję su pirmosios pagalbos ir jos mokymo naujovėmis ir norėtumumėm pasidalinti pagrindinėmis kongreso žinutėmis.

Praeivio, šeimos nario, bendradarbio atliekamo pradinio gaivinimo svarba

80 procentų staigių širdies sustojimo atvejų įvyksta namuose, likusi dalis darbe, viešose vietose ir kt. tad šalia esančių žmonių skubūs ir tikslūs pirmosios pagalbos veiksmai yra nepamainomi, gelbstint šalia esančio – dažniausiai mylimo žmogaus – gyvybę. Šiame kongrese buvo pabrėžiama, kad labai svarbu veikti greitai. Kuo greičiau ir tiksliau bus atliekamas pradinis gaivinimas, tuo didesnė tikimybė, kad bus tinkamai palaikoma smegenų kraujotaka ir jų gyvybingumas, o tai svarbiausia, nes nei vienas iš mūsų nenorime, kad mūsų mylimas žmogus ar kolega, išgyvenęs gaivinimą patirtų kognityvinės- pažintinės funkcijos deficitą, daug lėčiau mąstytų, nesugebėtų dirbti darbo, kurį dirbo iki tol, o blogiausiu atveju būtų neįgalus ir priklausomas nuo kitų asmenų. Ypatingai didelė svarba suteikiama viešos prieigos defibriliatoriams (AED), kuo greičiau jis panaudojamas, tuo didesnė tikimybė, kad bus atkurtas normalus širdies ritmas, o kartu su juo ir smegenų kraujotaka. 

Pažangiausios pirmosios pagalbos srityje Europos šalys tokios, kaip Danija ir Olandija labai daug dėmesio sutelkia į kokybiškus kontaktinius pirmosios pagalbos mokymus, visuomenės švietimą nuotolinėmis priemonėmis, AED tinklo plėtimą, logišką AED išdėstymą, savanorių įtraukimą ir jų tinklo sukūrimą.  Danija 2001 metais pradėjo registruoti visus širdies sustojimo atvejus ir 20 metų eigoje taikyti įvairias strategijas, kad išgyvenamumas po širdies sustojimo būtų maksimaliai aukštas: nuo 2003 metų visuomenei buvo leista naudotis viešos prieigos AED, nuo 2005 metų pradinio gaivinimo mokyklose pradėti mokyti moksleiviai, o nuo 2006 m. – vairuotojai, 2007 metais sukurtas AED tinklas Kopenhagoje, 2010 metais pradėti specializuoti mokymai greitosios pagalbos dispečiariams, 2011 metai pradėtas registras, kuriame registruojami pradinio gaivinimo ir defibriliacijos atvejai, kuriuos atliko žmonės padedami skubios pagalbos dispečiarių, 2015 metais AED prieinami visose traukinių, tramvajų ir autobusų  stotelėse, 2017 pirmosios pagalbos savanorių registracijos programa. Danija nuosekliai taikydama šias priemones pasiekė stulbinančius rezultatus – 80 proc. žmonių, ištiktų širdies sustojimo, yra gaivinami šalia esančių žmonių (ne medikų), 18 proc. žmonių yra atliekama defibriliacija su viešose vietose esančiais defibriliatoriais, tad 27 procentai žmonių ligoninę pasiekia su atkurta kraujotaka, 14% visų gaivintų žmonių išgyvena, o svarbiausia, kad 76 procentai žmonių yra pajėgūs 4 mėnesių laikotarpyje grįžti į darbą, nes dėl taisyklingai atlikto gaivinimo jų smegenys nebuvo pažeistos deguonies bado.

1 pav. Pradinio gaivinimo atvejai atlikti savanorių ar atsitiktinių žmonių Danijoje ne ligoninės aplinkoje

Panašias priemones nuo 1990 metų taikė ir olandai – palaipsniui didino viešos prieigos AED ir savanorių, dirbančių pirmosios pagalbos srityje skaičių, sukūrė labai logišką pirmosios pagalbos teikimo sistemą – žmogui viešoje vietoje sustojus širdžiai, aktvuojama informavimo sistema, kurios dėka žinutes gauna šeši 500 metrų atstumu esantys savanoriai, trys iš jų atsakingi už AED atnešimą, kiti trys už gaivinimą. Tokios sistemos dėka, šalia staiga sukniubusio žmogaus vos po kelių minučių atbėga mažiausiai du iš šešių savanorių ir dar neatvykus medikams yra pradedamas pradinis gaivinimas su defibriliacija.  Tokios sistemos dėka Nyderlanduose net 23 procentai gaivintų žmonių išgyvena, kai tuo tarpu 1990 metai išgyvendavo tik 9 procentai.

Danijoje yra įrengta 20 000 viešos prieigos AED – vienas defibriliatorius tenka maždaug 300 žmonių, Olandijoje – 24 000 – vienas AED tenka apie 700 žmonių. Lietuvoje šie skaičiai mažesni kartais, oficialių viešos prieigos defibriliatorių įrengtų ES lėšomis 35-iose savivaldybėse yra vos 120 (Jų žemėlapis čia). Tačiau norime pasidžiaugti, kad nors ir neturime susisteminto logiško AED tinklo, kaip Danijoje ar Olandijoje, bet dešimties metų laikotarpyje Lietuvoje AED, įrengtų privačiomis iniciatyvomis labai padaugėjo. Juos įsirengia savo klientais ir darbuotojais besirūpinantys sporto klubai, bankai, įmonės, prekybos centrai pvz. gerą toną davęs ir pirmasis visose Lietuvoje esančiose parduotuvėse AED įrengęs prekybos centras LIDL, geru pavyzdžiu užkrėtė ir kitus prekybos centrus. Taip pat norime pasidžiaugti ir savo kursų dalyviais – prieš keturiolika metų, kai pradėjome savo veiklą, nemažai žmonių tekdavo įtikinėti, drąsinti nebijoti atlikti praktiką ant manekeno, o dabar tai tapo savaime suprantama, žmonės ne tik noriai mokosi, bet ir noriai kartoja žinias, aktyviai domisi pirmosios pagalbos naujovėmis, taip pat vyraujančią nuomonę, kad geriau prie nelaimės ištikto žmogaus nesiliesti, pakeitė nuomonė, kad svarbu nedelsiant imtis veiksmų.  Mūsų visuomenė labai subrendo ir darosi labai sąmoninga.

Ar reikia atlikti įpūtimus atliekant pradinį gaivinimą?

Tai kita labai svarbi ir daugelyje kongreso paskaitų ir stendinių pranešimų atsikartojusi tema. Krūtinės ląstos paspaudimas ir įpūtimai yra pradinio gaivinimo (Angliškai CPR – cardio pulmonary resuscitation- pažodžiui verčiant tai širdies ir plaučių gaivinimas) kertinis akmuo. Prieš specializuotą medikų atliekamą kvėpavimo takų valdymą, dabartinėse Europos gaivinimo tarybos gairėse paprastam medicininio išsilavinimo neturinčiam asmeniui, rekomenduojamas 30 krūtinės ląstos ir 2 įpūtimų santykis, vienam įpūtimui skiriant 1 sekundę.

Įpūtimų atlikimas tikrai nėra pati maloniausia pradinio gaivinimo dalis, nes žmogus netekęs sąmonės atrodo atstumiančiai ir bauginančiai, taip pat kyla potenciali rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Tad buvo pastebėta, kad būtent dėl įpūtimų atlikimo, šalia esantys žmonės vengia gaivinti nesąmoningą nekvėpuojantį ar kvėpuojantį neįprastai žmogų. Europos gaivinimo tarybos gaivinimo gairėse yra rekomendacija, kad jei nesinori pūsti oro žmogui, kuris patyrė širdies sustojimą ne ligoninėje, rekomenduojama, nesustojant ir nedarant jokių pauzių, atlikti krūtinės ląstos paspaudimus 100 -120 paspaudimų per minutę greičiu. Širdies sustojimo atveju, iškvietus medikus, geriau daryti bent vieną iš pirmosios pagalbos dalių, nei išlikti pasyviam.

Metams bėgant visuomenėje išplito nuomonė, kad pakanka atlikti tik paspaudimus, sulaukiam atgarsių, kad net ir pirmosios pagalbos kursuose žmonės nėra mokomi atlikti įpūtimus, nes manoma, kad tiek atliekant vien tik krūtinės ląstos paspaudimus, tiek atliekant pradinį gaivinimą su krūtinės ląstos paspaudimais ir įpūtimais bus gaunamas toks pats efektas. Tai nėra tiesa ir tą norėta pabrėžti ir šio kongreso metu. Kai kuriais atvejais – kai auka sukniubo mūsų akivaizdoje ir kai greitoji medicinos pagalba atvyksta per kelias minutes arba netoliese yra AED ir per kelias minutes jis atnešamas ir panaudojamas, galbūt didelės reikšmės ir nėra, bet sutikite, tai gan stebuklingi ir reti atvejai. Visais kitais atvejais: jei nežinome, kada auka neteko sąmonės (mes to nematėme), galbūt buvo sugaištas laikas kol pasiekėme auką fiziškai ir vienareikšmiškai, jei tai yra skendęs žmogus ar vaikas, įpūtimai ypatingai svarbūs, nes jei atliksime tik krūtinės ląstos paspaudimus, organizmui, o svarbiausiai smegenims tieksime kraują be deguonies.

Kaip pavyzdį norėtumėm pateikti Japonijoje atliktą tyrimą. Buvo analizuota 2005-2011 metų laikotarpiu  210 134 širdies sustojimo atvejų, įvykusių ne ligoninėje, kurių metu skubią pagalbą teikė medicininio išsilavinimo neturintys asmenys [Pradinis gaivinimas nebuvo atliktas – 115 733; atlikta tik ventiliacija (įpūtimai) – 2093; tik krūtinės ląstos papaudimai -61 075; ir įprastinis pradinis gaivinimas (paspaudimai + įpūtimai) – 31 233] ir nustatyti veiksniai, susiję su 1-mėnesio neurologiškai palankiu išgyvenamumu. Galutinei analizei buvo atrinkta 91 885 pacientų, kurių pradinio gaivinimo trukmė buvo žinoma. Jiems buvo nustatyti veiksniai, susiję tik su ventiliacija. Rezultatai atskleidė, kad išgyvenamumo rodiklis be pradinio gaivinimo buvo 2,8%, atliekant tik įpūtimus 3,9%, tik krūtinės ląstos paspaudimus 4,5% ir įprastinį pradinį gaivinimą su paspaudimais ir įpūtimais- 5,0%. Pritaikius kitus veiksnius, susijusius su rezultatais, išgyvenamumas grupėje, kurioje buvo atliekami tik įpūtimai buvo didesnis nei grupėje, kurioje nebuvo iš vis atliekamas pradinis gaivinimas, bet mažesnis tik paspaudimų arba įprastinio pradinio gaivinimo grupėse. Tyrėjai padarė išvadas, kad įpūtimai yra svarbus pradinio gaivinimo komponentas, tačiau atsižvelgiant į neurologiškai palankų išgyvenamumą po pradinio gaivinimo, jei atliekami vien tik įpūtimai, jų efektyvumas yra mažesnis, palyginus su atliekamais krūtinės ląstos paspaudimais be įpūtimų.

Svarbiausia smegenys

Kas mes būtumėm be savo įstabaus proto? Mes būtumėm ne mes. Kalbėdami apie pradinį gaivinimą,  dauguma galvoja apie gyvybę – “Kad tik išgyventų, kad tik nemirtų…”. Įvyksta stebuklas ir artimasis išgyvena, bet jis jau ne toks koks buvo. Jis svetimas sau ir artimiesiems. Tad visa ši, beveik pusę milijono narių sutelkusi, Europos gaivinimo organazacija, labiausiai rūpinasi tuo, kad gaivinimas būtų toks tikslus ir toks aiškus, kad žmonės būtų ne tik atgaivinti, bet ir galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.

Specializuoto gaivinimo sekcijose buvo visas paskaitų ciklas apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų išsaugotas žmogaus smegenų gyvybingumas, taikant gydymą ligoninėje. Iki šiol trūksta klinikinių studijų ir duomenų apie tai, kaip maksimaliai jas išsaugoti, kaip taikyti indivualizuotą priežiūrą. Rezultatai taikant šalčio terapiją ir kitas specializuotas priemones yra tikrai neblogi, bet norisi, kad jie būtų maksimaliai geri.

Pradinio gaivinimo sekcijose ypatingai pabrėžta skubaus pradinio gaivinimo su defibriliacija svarba ir tai, kad pradinis gaivinimas pagal galimybes būtų atliekamas pilnas – su paspaudimais ir įpūtimais būtent ne tik dėl to, kad būtų išsaugoma žmogaus gyvybė, bet dėl siekio išsaugoti kokybišką smegenų veiklą. Išgyvenusiųjų pradinį gaivinimą po širdies sustojimo duomenys, deja, ne visada džiugina. 40-47% procentai patiria probelmų atliekant mažiausiai vieną ar daugiau savo socialinio gyvenimo rolių. Grįžimas į darbą yra išties labai svarbus pasveikimo po širdies sustojimo markeris. UK vieno iš tyrimų duomenimis, praėjus 6 mėnesiams po patirto širdies sustojimo, tik 50 % (219 žmonių iš 438) žmonių grįžo į savo buvusią ar aukštesnę darbinę poziciją, 63% (275 iš 438) apskritai grįžo į darbinę veiklą, bet nebūtinai į tą pačią poziciją. Danai, labai sėkmingai atliekantys pradinį gaivinimą, gali pasigirti, kad po 4 menesių į darbinę veiklą grįžta 76 proc. žmonių patysusių širdies sustojimą. Kokios yra kitos problemos: kognityvinių funkcijų susilpnėjimas, depresija, judėjimo problemos, silpnumas.

Jūs tik įsivaizduokite dėl neatliktų ar neteisingai atliktų pradinio gaivinimo veiksmų, jūsų artimas žmogus nebegali dirbti darbo, kurį dirbo iki tol, jam sunku suprasti patiekalo receptą, skaityti knygą, atrasti kelią iš parduotuvės į namus, važiuoti dviračiu ar vairuoti automobilį. Tokia išeitis irgi labai liūdna.

 Tegul širdys plaka!

Pirmosios pagalbos kursus vedame jau seniai, nuolat giliname žinias, bet kiekvieną kartą patyrus tokį didelį infrmacijos srautą, apima ir daug filosofinių minčių. Kai nelaimė ištinka mūsų artimą žmogų vienareikšmiškai darysime viską ką mes tuo metu galime geriausio. Būkime, kaip danai ir olandai ir išmokime to ko nemokame ar esame primiršę – išmokime bazinius pirmosios pagalbos įgūdžius – ant manekenų išmokime tiksliai atlikti paspaudimus ir įpūtimus, išmokime naudotis defibriliatoriumi, stabdyti kraujavimą, padėti užspringusiam. Jei esate įmonės vadovas, vadovaujantis didelei įmonei – nepagailėkite lėšų defibriliatoriams. Patys turime ne vieną pavyzdį, kaip Lietuvos įmonėse įrengti defibriliatoriai išgelbėjo gyvybes – vienai širdžiai buvo tik 39 metai, manau niekas tokio amžiaus neplanuoja dar mirti.

Kelios nelaimės minutės gali labai stipriai įtakoti visos šeimos gyvenimą. Tačiau nepamirškime labai svarbaus dalyko – mes patys esame savo gyvenimo šeimininkai! Tą žinome, tą ir vėl išgirdome ir konferencijoje – metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, koronarinė širdies liga, arterinė hipertenzija –  sumažina išgyvenamumo po širdies sustojimo šansus. Žinoma jie ir didina širdies sustojimo riziką.

Suimkite savo gyvenimą į rankas, patys tinkamai valdykime savo lėtines ligas ir nepamirškite trijų svarbiausių sveikos gyvensenos banginių:

Darbo ir poilsio balansas

Mėgiamas darbas labai svarbus, bet labai svarbu pailsėti, nakties mieguis skirti ne mažiau nei 7-9 valandas, jei norisi ir yra galimybės prigulti pusvalandžiui ar valandai dienos metu- pirmyn – tai labai pagerins jūsų kognityvines funkcijas.

Subalansuota ir sveikatai palanki mityba

• Rinkitės neperdirbtus maisto produktus, kuo įvairesnių spalvų ir tekstūrų.
• Iki minimumo sumažinkite perdirbtą maistą.
• Sveika kūno masė (KMI – 18,5-25 Kg/m²) – jei turite antsvorio (KMI 25-30 Kg/m²) – pats laikas pradėti laikytis sveikos gyvensenos principų, jei sergate nutukimo liga (KMI daugiau nei 30), kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kad jis parašytų siuntimą dietologui. Nutukimo galimybės dabar labai plačios – tai ne tik mitybos plano sudarymas, kurį stengiamasi maksimaliai individualizuoti, bet ir psichoterapija, kurios metu stengiamasi senus įpročius pakeisti naujais – sveikatai palankiais, medikamentai, ypatingai sudėtingais atvejais, kai nepadeda niekas – chirurginis gydymas.  
• Gerieji riebalai.
• Saikingas raudonos mėsos vartojimas.
• Cukrus. jo per dieną žmogui reikia vos kelių šaukštelių. Skaitykite maisto produktų etiketes ir jei 100 g produkto yra daugiau nei 10 gramų cukraus, jums su šiuo produktu nepakeliui, o kalbant apie saldumynus – labai sąžiningai galime užtikrinti, kad saldainiuose nėra nei vienos sveikatai naudingos medžiagos, kas reiškia, kad yra tik nenaudingos!

Pastovaus judesio režimas  

10 000 žingsnių, mėgiama sporto šaka, darbas gryname ore – svarbiausia judėti! Labai naudinga pajudėti pirmąsias 15 minučių po valgio, nes tai mažina gliukozės kiekį kraujyje.

Pati pirmosios pagalbos situacija gali tapti traumuojanti, net tik žmogui, kuris į ją pateko, bet ir pirmąją pagalbą teikiančiam asmeniui, nes mes nei vienas nežinome, kuris pirmapradis reagavimo mechanizmas užsives tokioje situacijoje – ar mes bėgsime ir šauksimės pagalbos, galbūt sustingsime ir negalėsime nieko padaryti, o atsitokėję griaušimės, o galbūt įgausime visas supergalias, padarysime viską teisingai, bet tai nepadės? Mes nežinome ar mums patiems neprireiks tokios aplinkinių pagalbos. Bet mes žinome, kad žinios gali išgelbėti gyvybes, o mokslas ir praktika sako, kad geriausiai ankstyvo širdies sustojimo padeda išvengti sveikas gyvenimo būdas. Tad būkite žingeidūs, sąmoningi ir mylėkite save!