Nušalimai. Pirmoji pagalba nušalimų atveju

Nušalimas (lot. congelatio) – tai lokalus audinių pažeidimas ar žūtis (nekrozė), sukeltas  žemos temperatūros.

Kas vyksta esant nušalimui?

Nušalimo metu vyksta procesai, kurių metu dėl šalčio kristalizuojasi tarpląstelinis ir viduląstelinis skystis, sukeldamas tiesioginę ląstelių traumą ir vėliau išsivystančius kraujotakos sutrikimus. Sunkiais atvejais dėl nušalimo gali išsivystyti nuolatinė nejautra, o laikui bėgant audinių mirtis ir gangrena, nes pažeidžiamos kraujagyslės ir minkštieji audiniai.

1 pav. Nušalimo eiga

Kokios kūno vietos nušala dažniausiai?

Dažniausiai nušala pirštai, rankos, kojos, nosis, ausys.

Kokiems žmonėms nušalimo rizika yra didžiausia?

Dažniausiai nušalimus patiria šios žmonių grupės:

• Benamiai ir labai skurdžiai gyvenantys žmonės dėl šiltų drabužių ar pastogės stokos.

• Alkoholio vartoję asmenys – alkoholis sukelia klaidingą šilumos pojūtį, žmogus ilgiau būna šaltyje ir nebejaučia pavojaus.
• Vaikai – jų organizmas greičiau netenka šilumos, o jie patys ne visada supranta, kada per šalta.
• Pagyvenę žmonės, nes jų silpnesnė kraujotaka, lėtesnė reakcija į šaltį, dažnesnės ligos.
• Lauke dirbantys ar ilgai būnantys žmonės–  statybininkai, ūkininkai, miškininkai, žvejai, kariai, sportininkai, kurjeriai.
• Žmonės sergantys tam tikromis ligomis – cukriniu diabetu,  širdies ir kraujagyslių bei  nervų sistemos ligomis.
• Netinkamai apsirengę asmenys – per ploni batai, šlapios pirštinės, neapsaugotos ausys, nosis, pirštai.

Kada nušalimo rizika yra didžiausia?

Nušalimo rizika yra didžiausia, esant labai žemai oro temperatūrai ir (ar) vėjui.  Šių dviejų rodiklių sąsaja apibūdinama jutimine temperatūra.

Jutiminė temperatūra – tai temperatūra, kurią patiria neapsaugota žmogaus oda esant tam tikrai oro temperatūrai ir vėjo greičiui. Šis rodiklis naudojamas šalčio poveikiui žmogaus organizmui ir nušalimų rizikai įvertinti.

2 pav. Nušalimo rizika remiantis judimine temperatūra

Kaip atpažinti nušalimą?

Galimi simptomai:

• Išpradžių jaučiamas dilgčiojimas.
• Odos pabalimas, po to nutirpimas.
• Odos sukietėjimas, sustandėjimas.
• Keičiasi odos spalva: iš pradžių pabąla, vėliau tampa dėmėta ir melsva. Sveikstant oda parausta, gali tapti karšta ir skausminga, gali atsirasti pūslių. Jei išsivysto gangrene dėl nutrūkusios kraujotakos, oda gali pajuoduoti.

Kokie yra nušalimo laipsniai?

Remiantis audinių pažeidimo gyliu ir simptomais po sušildymo: 

I laipsnis: Paviršinis pažeidimas. Oda pabąla, vėliau tampa melsvai raudona, patinsta, jaučiamas dilgčiojimas ar deginimas. Pūslių neatsiranda.

II laipsnis: Paviršinis odos pažeidimas. Atsiranda pūslių, užpildytų skaidriu ar gelsvu skysčiu, oda aplink jas parausta ir patinsta.

III laipsnis: Gilus audinių pažeidimas. Susidaro pūslės su tamsiu, kraujingu skysčiu. Tai rodo gilesnį dermos pažeidimą, numatomas audinių praradimas.

IV laipsnis: Visų audinių sluoksnių, įskaitant raumenis ir kaulus, nekrozė. Oda būna kieta, tamsi (mumifikacija), jutimai dingsta. 

Kaip nustatomi nušalimai lauko sąlygomis?

Remiantis naujausiomis gairėmis lauko sąlygoms po pirminio atšildymo rekomenduojama naudoti supaprastintą sistemą: 

• Paviršinis nušalimas: Atitinka I–II laipsnius. Maža audinių praradimo rizika.
• Gilus nušalimas: Atitinka III–IV laipsnius. Didelė audinių praradimo ir amputacijos rizika. 

Kaip išvengti  nušalimų?

TINKAMA IŠ KELIŲ SLUOKSNIŲ SUDARYTA APRANGA

1. Apatinis sluoksnis = sausumas + šiluma. Apatinis sausas sluoksnis – tai pirmasis drabužių sluoksnis, kuris tiesiogiai liečiasi su oda. Jo pagrindinė funkcija –  išlaikyti sausą, nesuprakaitavusią odą.

Kodėl svarbu sausa oda?

• Drėgmė labai greitai šaldo kūną, todėl šlapia oda didina nušalimo riziką.
• Sausa oda geriau išlaiko šilumą.

Kokius drabužius rinktis apatiniam sluoksniui ? Tinkamiausiai yra drabužiai pagaminti iš drėgmę sugeriančių ir greitai džiūstančių medžiagų: merino vilna, sintetiniai termo audiniai pvz. termo marškinėliai, termo kelnės (tamprės), plonos vilnonės kojinės. Netinka medvilnė – ji sugeria prakaitą ir ilgai džiūsta, todėl šaldo.

2. Vidurinis sluoksnis (nuimamas) – šiltas. Tai drabužis, dėvimas tarp apatinio (termo) ir viršutinio (striukės) sluoksnių. Vidurinis sluoksnis yra vienas iš svarbiausių. Šio sluoksnio tiklas sulaikyti kūno šilumą ir užtikrinti, kad  kūnas kvėpuotų ir neperkaistų.

Kokius drabužius rinktis viduriniam sluoksniui?

Vidurinis sluoksnis turi būti: Šiltas, bet ne per storas, kvėpuojantis, lengvas ir nevaržantis judesių, lengvai nusivelkamas, užsivelkamas. Drabužiai su užtrauktukais labai praktiškas pasirinkimas, nes užtrauktukas padeda greitai reguliuoti šilumą

Tinkamiausi vidurinio sluoksnio drabužiai yra pagaminti iš šių audinių:

• Flisas: Labai gerai sulaiko šilumą, greitai džiūsta, tinka darbui, kai dažnai einama iš vidaus į lauką. Pvz. Plonas flisinis megztinis su užtrauktuku
• Vilna: šildo net sudrėkusi, natūrali, „kvėpuojanti“, gali būti megztinis ar plona vilnonė liemenė
• Pūkas / sintetinė izoliacija (plonas sluoksnis): Labai šiltas, geras, jei ilgiau būnama lauke, geriau rinktis liemenę, kad neperkaistų rankos

Praktiniai patarimai renkantis vidurinio sluoksnio drabužius:

• Renkantis vidurinio sluoksnio drabužius reikia vengti: labai storų, sunkių megztinių, drabužių, kurie nekvėpuoja bei sluoksnių, kurie spaudžia ir taip blogina kraujotaką.
• Norint pasirinkti tinkamo sluoksnio drabužius svarbu atsižvelgti į aplinkos sąlygas: jei patalpose yra šalta, rekomenduojama rinktis storesnius vidurinio sluoksnio drabužius. Jei laikas leidžiamas šiltose patalpose, bet dažnai išeinama į lauką, rekomenduojamas plonas, bet šiltas vidurinysis sluoksnis.  Daug laiko praleidžiant lauke būtina užsivilti  papildomą liemeną arba storesnio fliso megztinį.

3. Viršutinis sluoksnis – apsauginis. Viršutinis sluoksnis – tai išorinis drabužis, dėvimas ant visų kitų sluoksnių. Šio sluoksnio paskirtis: apsaugoti nuo vėjo,  lietaus ir sniego bei sulaikyti šilumą, kurią sukuria viduriniai sluoksniai.

Kokius drabužius rinktis viršutiniam sluoksniui?

Viršutinio sluoksnio drabužiai turi būti: neperpučiami, neperšlampami, kvėpuojantys, tokie su kuriais patogu judėti.  Drabužių pavyzdžiai: žieminė striukė, parka, slidinėjimo striukė, striukė su gobtuvu.

Praktiniai patarimai renkantis viršutinio sluoksnio drabužius:

• Venkite prer plonų, perpučiamų striukių, drabužių be apsaugos nuo drėgmės, per ankštų viršutinių drabužių ir batų -po viršutiniu sluoksniu turi tilpti kiti du sluoksniai (per ankšti drabužiai ir batai blogina kraujotą.
• Užtrauktukas su vėjalente (tai papildoma audinio juosta striukėje ar palte, esanti po užtrauktuku arba virš jo) mažiau praleidžia šaltį ir vėją.
• Rankogaliai neleidžia patekti šalčiui/
• Dėvėkite šiltus, neperšlampamus batus ir vilnones kojines.
• Būtinos kepurė, pirštinės, šalikas – daug šilumos netenkama per galvą. Gobtuvas saugo galvą ir kaklą nuo nušalimo.

3pav. Drabužių sluoksniavimas žiemą

Tinkamas elgesys šaltyje

• Stenkitės ilgai nebūti lauke, ypač esant stipriam vėjui ar drėgmei.
• Judėkite, nes  judėjimas skatina kraujotaką, bet nepervarkite!
• Dažnai šildykitės patalpose ar užuovėjoje.
• Sušlapus  būtina nedelsiant persirengti.

Ko vengti esant šaltam orui?

• Nevartokite alkoholio – jis tik apgaulingai suteikia šilumos pojūtį.
• Nerūkykite – rūkymas sutrikdo kraujotaką.
• Neignoruokite nušalimo požymių – tirpimo, skausmo.

Organizmo stiprinimas esant šaltiems orams

• Valgyk kaloringą, šiltą maistą.
• Gerk šiltus gėrimus: arbatą, sriubą.
• Gerk pakankamai skysčių.

Papildomas dėmesys ir apsauga

• Vaikai ir senjorai ypatingai turi būti saugojami nuo šalčio.
• Atsargumo priemonių turi imtis iš žmonės sergantys lėtinėmis ligomis.

Pirmoji pagalba nušalus

Pirmosios pagalbos tikslai: lėtai sušildyti pažeistas sritis, kad audiniai nebeirtų, organizuoti gabenimą į ligoninę.

1. Patarkite nukentėjusiajam pakišti rankas po pažastimis. Prieš atšildydami, nugabenkite nukentėjusįjį į šiltą vietą.
2. Patalpoje atsargiai numaukite pir6tines, žiedus ir bet kokius verženčius daiktus. Pažeistas sritis šildykite delnais, skraiste arba tegul nukentėjsįsis jas laiko po pažastimis. Stenkitės netrinti pažeistų vietų, nes galite pažeisti odą ir kitus audinius.
3. Pažeistas sritis panardinkite į maždaug 40°C vandenį. Kruopščiai nusausinkite ir sutvarstykite ar panaudokite tvarstį su tamponais.
4. Pakelkite pažeistas galūnes, kad sumažėtų patinimas. Suaugusysis gali išgerti paracetamolio ar kitų skausmą malšinančių vaistų. Vaikui galima duoti, rekomenduojamą pagal jo svorį paracetamolio sirupo (bet ne aspirino). Nugabenkite nukentėjusįjį į ligoninę.

Įspėjimas

• Šilumos šaltinis neturi būti arti pažeistos vietos.
• Nebendykite atšildyti pažeistos kūno srities, jei yra pakartotinio nušalimo pavojus.